Sveikatos apsaugos ministras: turime sutvarkyti sveikatos sistemą

SAM
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

Lietuvoje medicinos paslaugų poreikis kasmet auga ir tam reikia vis daugiau lėšų. Specialistai prognozuoja artėjant sveikatos sistemos krizę, nes valstybė po kelerių metų nebepajėgs garantuoti nemokamo gydymo.

 

„Sveikatos apsaugai valstybė šiuo metu skiria 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai bendras sveikatos priežiūros biudžetas sudaro 6,4 proc. BVP dydžio. Matome, kad tą skirtumą – milžiniškas sumas – jau dabar apmoka žmonės, tad ar galime sakyti, kad sveikatos apsauga yra nemokama ir visiems prieinama?“, – susitikime su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais sakė sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla.

Pasak ministro, tai yra didžiulis disonansas sveikatos sistemoje. Neturėtume iš karto pulti didinti valstybės įmokų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą (PSDF). Pirmiausia, turime sutvarkyti sveikatos sistemos vidų ir tik tada galėsime tikėtis didesnio valstybės indėlio.

LVK prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį, kad poreikis sveikatos priežiūrai nuolat auga. Per pastarąjį dešimtmetį vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 72 iki 74 metų. Šimtai tūkstančių sveikesnių, darbingo amžiaus žmonių emigravo, kurie realiai sumoka sveikatos draudimo įmokas. Tai rodo, kad mažėja sveikesnių mokesčių mokėtojų proporcija visuomenėje ir didėja senjorų amžiaus grupė, kuriems reikia daugiau lėšų sveikatos paslaugoms.

„Dėl to valstybės išlaidos sveikatos apsaugai sparčiai auga: Lietuvos PSDF biudžetas 2003 m. buvo 2 mlrd. litų, o 2016 m. – 5 mlrd. litų. Jeigu nieko nebus imtasi, už kelių metų Lietuvą gali ištikti socialinė ekonominė krizė“, – teigė V. Sutkus.

Anot verslininkų, šią problemą galima išpręsti tik patobulinus sveikatos priežiūros organizavimo ir finansavimo sistemą, sudarant lygias sąlygas privačiai ir valstybinei medicinai, sukuriant papildomo, savanoriško sveikatos draudimo sistemą.

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad šalyse, kuriose lygiavertiškai veikia valstybinė ir privati medicina, kuriose kartu veikia valstybinis privalomas ir privatus savanoriškas sveikatos draudimas, pasiekiama geresnių sveikatos priežiūros rezultatų: gyventojai yra labiau patenkinti sveikatos apsaugos sistema, tokios šalys pasižymi aukštais sveikatos sistemų reitingais“, – teigė LVK Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas Laimutis Paškevičius.

Pasak L. Paškevičiaus, kitų šalių patirtis rodo, kad aukščiausius sveikatos sistemos reitingus užimančiose valstybėse, privati medicina vaidina esminį vaidmenį, užtikrinant kokybišką gyventojų sveikatos priežiūrą.

Pažangiose ES šalyse virš 90 proc. šeimos medicinos paslaugų suteikia privatūs paslaugų teikėjai, o Lietuvoje – tik 30 proc. Europoje privačių gydytojų konsultantų yra virš pusės, o Lietuvoje – tik 8 proc. Europos Sąjungoje stacionarinių medicininių paslaugų rinkoje privatūs teikėjai sudaro per 30 proc., o Lietuvoje – nesiekia 2 procentų.

Pavyzdžiui, Olandijoje privačios ligoninės sudaro 88 proc., Belgijoje – 70 proc., Prancūzijoje – 66 proc., Vokietijoje – 34 proc., o Lietuvoje – vos 1 procentą. Lietuva pagal stacionarinių lovų skaičių užima paskutinę vietą ES. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje privačios medicinos potencialas nėra išnaudotas, o investicijos į sveikatos sektorių pritraukiamos tik minimaliai.

„Privačios medicinos plėtra Lietuvoje yra sustojusi dėl diskriminuojančios politikos. Nors privačios įstaigos turi puikią aparatūrą, puikius gydytojus, tačiau su jomis nesudaromos stacionarinių paslaugų sutartys. Taip pacientai yra diskriminuojami, nors ir moka tokias pačias sveikatos draudimo įmokas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

Išmokos iš ligonių kasų už sveikatos priežiūros paslaugas taip pat yra neadekvačios. Pavyzdžiui, už 12 metų mokslus krimtusio gydytojo specialisto konsultaciją mokama apie 15 Eur, už metinę psichikos sveikatos priežiūrą pirminiame lygyje vienam žmogui skiriama vos 3 Eur, o šeimos gydytojas už metų trukmės paciento priežiūrą gauna nuo 20 iki 100 Eur. Apmaudu, kad gydytojo darbas yra nuvertinamas. Palyginimui, internete reklamuojamas santechniko vienos valandos darbo įkainis siekia tuos pačius 20 Eur“, – sakė LVK Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas.

Anot J. Požėlos, privačios gydymo įstaigos ir valstybinės privalo dirbti kartu vienoje sistemoje, papildyti viena kitą ir gali puikiai veikti drauge. „Dabartinei sveikatos sistemai reikia pokyčių, todėl tikimės partnerystės su verslu, diskusijų, kuria linkme turime eiti“, – teigė ministras.

Pasak L. Paškevičiaus, sveikatos sistemos finansavimo problemas padėtų spręsti ir papildomas sveikatos draudimas, kuris nėra išplėtotas Lietuvoje. Lietuvoje jis sudaro tik 1 proc., kai pažangiose ES šalyse – nuo 5 iki 10 proc. Žmonės galėtų papildomai drausti savo bei artimųjų sveikatą, darbdaviai galėtų investuoti į darbuotojų sveikatą. Taip atsirastų papildomų lėšų sveikatos sistemoje, kurių reikia, norint užtikrinti vis didėjančius senstančios visuomenės poreikius.

L. Paškevičius pasidžiaugė prasidėjusiu konstruktyviu dialogu su Sveikatos apsaugos ministru ir užbaigiant susitikimą pateikė Lietuvos sveikatos sistemos viziją: žmogiškosiomis vertybėmis grindžiama sveikatos priežiūra, paremta vertę kuriančia viešojo ir privataus sektorių partneryste, konstruktyviu bendradarbiavimu bei sąžininga konkurencija, užtikrinant prieinamą, saugią ir kokybišką sveikatos priežiūrą gyventojams, efektyviausiai panaudojant ribotus išteklius. Tik veikdami ir kurdami kartu, galime nuveikti daugiausia paciento labui.

Komentarai
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys