Reabilitacijos sėkmė priklauso ir nuo paciento gebėjimo atsipalaiduoti

VU Santariškių klinikos
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

Santariškių klinikų Reabilitologijos centro psichologė Ieva Jasiulionienė relaksacijos, autogeninių treniruočių ir kitus psichologinę būseną gerinančius užsiėmimus veda jau 25 metus. Ji gerai žino, kad vien masažai, vandens procedūros ir mankštos nebus efektyvios, jei žmogus nemokės atsipalaiduoti, pašalinti streso, atsikratyti negatyvių jausmų. Vis dėlto įtikinti žmones apsilankyti psichologiniuose seansuose – nemenkas iššūkis.

„Reabilitacija – tai kompleksinis gydymas. Esama priklausomybės tarp įsitempusių raumenų ir psichinės įtampos. Tad, jei norima, kad manualinė terapija ir kitos reabilitacijos procedūros būtų sėkmingos, reikia pasiekti ir psichinio atsipalaidavimo. Geriausi mano vedamų seansų rezultatai būna tuomet, kai žmonės jau ateina nusiraminę, pavyzdžiui, po vandens procedūrų, masažo. Po autogeninės treniruotės ar po relaksacijos itin palankus metas manualinei terapijai, nes paciento raumenys būna atsipalaidavę, mažiau „priešinasi“, mažesnis būna ir skausmas“, – vardija psichologė.

Seansų metu mokosi atsipalaiduoti

Relaksacija – tai ramybės, atsipalaidavimo būsena, kai po fizinio ar psichinio krūvio nebelieka streso. Relaksacijos metu stebimi įtampos ir atsipalaidavimo jutimai, atpalaiduojami raumenys, kurie būna chroniškai įsitempę.

Autogeninė treniruotė – tai koncentruoto atsipalaidavimo metodas, jo pagrindą sudaro savitaigos pratimai, įteigiant šilumos, sunkumo pojūtį galūnėse. Treniruotės metu atsipalaiduoja raumenys, išsiplečia kraujagyslės, sureguliuojamas kvėpavimas, mažėja emocinė įtampa, atsikratoma negatyvių minčių, slopinami skausmai, nerimas, baimė, kiti negatyvūs jausmai. Išmokus technikos, autogeninę treniruotę žmogus gali atlikti ir atsipalaiduoti vos per 10-15 minučių.  Deja, psichologė sako, kad net ir tiek laiko sau suranda tik maža žmonių dalis.

Santariškių klinikose autogeninės treniruotės dažniausiai atliekamos grupėje. „Kai žmogus pasiryžta ateiti, prie kabineto esantis bendraminčių būrys tarsi įkvepia, suteikia motyvacijos išbandyti. Juk jokia ne paslaptis, kad į psichologinius užsiėmimus žmonės vis dar žiūri nepatikliai. Todėl visuomet stengiuosi žmones supažindinti su procedūra, pasakoti, ką darysime ir kodėl tai svarbu. Seansų aprašai pakabinti ir kabineto skelbimų lentoje “, – sako I. Jasiulionienė.

Geriausiai veikia atostogų, vasaros vaizdiniai

Autogeninės treniruotės metu psichologė pacientams tik padeda įeiti į atsipalaidavimo būseną, pasitelkdama regimųjų įspūdžių kūrybą. Palankiausiai žmones veikia gamtos, žalumos, miško, kalnų, vandens, atostogų vaizdiniai.

„Dažniausiai stengiuosi kuo daugiau kūrybos palikti patiems pacientams – pasiūlau įsivaizduoti savo mėgstamą atostogų vietą, pagulėti ant šilto smėlio, pajusti saulės spindulius ant kūno. Mano vedami seansai nuo kitų procedūrų – masažų, šildymų, vandens terapijos – skiriasi tuo, kad juose daug dirbti turi pats žmogus. Artimiausi šie užsiėmimai yra mankštai. Tik šiuo atveju dirba ne kūnas, o protas. Nes ilsėtis šiuolaikiniam žmogui jau irgi yra „darbas“. Vis mažiau tą mokame: skubame, verčiamės per galvą“, – sako I. Jasiulionienė.

Psichologė pastebi, kad net ir 15 minučių ramiai pagulėti, mėginant atsipalaiduoti, šiuolaikiniam žmogui yra sudėtinga – norisi krebždėti, pasitikrinti telefoną, žvilgčioti į laikrodį, planuoti rytdieną ar bent apsvarstyti produktus, kurių reikės vakarienei. Iš to ir kyla poreikis mokytis atsipalaiduoti. Psichorelaksacija padeda atstatyti prarastą pusiausvyrą, padidinti darbingumą, energiją, per trumpą laiką pailsėti, nusiraminti emociškai įtemptose situacijose ir po jų, sumažinti skausmą, greičiau užmigti.

Skeptikų vis mažiau

Vyrų psichologės vedamuose seansuose vis dar mažiau nei moterų, bet per 25 metus vaizdas gerokai pasikeitė – vis mažiau žmonių psichologo konsultacijas vertina skeptiškai ar net su baime, vis daugiau ateina ir vyrų. Po seansų pacientai  dažnai rekomenduoja atsipalaidavimo technikos pasimokyti ir draugams, artimiesiems.

Psichologė prisimena vieną 45 metų amžiaus pacientą, kuris po stuburo traumos negalėjo valdyti nei rankų, nei kojų. Psichologės siūlomą pagalbą iš pradžių atmetė ir pats pacientas, ir jo artimieji. Galiausiai pasiryžęs, šis vyras puikiai įvaldė autogeninės treniruotės techniką ir gerai nusiteikęs neįgaliojo vėžimėlyje iškeliavo į namus. Tačiau sugrįžo po pusės metų ir vėl pasiprašė į psichologės vedamus seansus, nes buvo praradęs motyvaciją, gyvenimo džiaugsmą, jį vėl ėmė kamuoti negatyvios mintys. Seansams pasibaigus, jis ir vėl šypsojosi, turėjo ateities planų ir motyvacijos dirbti, bendrauti, kurti. Psichologė pastebi, kad tokių atvejų jos praktikoje – daug, tačiau retas žmogus tuo patiki, kol neišbando pats.

„Iš tiesų mūsų kūnas ir psichologinė būklė labai susiję. Po nelaimingo atsitikimo, kai kūnas lieka neįgalus, sunku su tuo susitaikyti, tad kenčia emocinė būsena, nebejaučiame gyvenimo džiaugsmo. Tad mes, psichologai, dirbame tam, kad padėtume susiorientuoti esamoje situacijoje, išmokytume  suvaldyti emocijas, pailsėti nuo blogų minčių, skausmo. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių kreipiasi ir lanko relaksacijos, autogeninių treniruočių seansus ir stengiasi rasti jiems laiko namuose“, – reziumuoja psichologė.

Jei jaučiama įtampa, stresas ir žmogus norėtų išmokti atsipalaidavimo, relaksacijos, derėtų kreiptis į šeimos ar kitą gydytoją, kuris nukreips gydytojo reabilitologo konsultacijai. Gydytojas reabilitologas pagal indikacijas paskirs psichologo ir, esant būtinybei, kitas procedūras. 

Neturint nukreipimo, galima kreiptis į ambulatorinės reabilitacijos registraturą mokamai gydytojo reabilitogo konsultacijai.  

 

Šaltinis Santaros Žinios

Santaroszinios.lt

Komentarai
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys