R. Šalaševičiūtė: nevaisingų šeimų ateitis – Seimo rankose

SAM
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad pirmiausia turėtų būti sutvarkytas teisinis pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas, ir tik tada būtų galima kaltinti ministeriją neskiriant lėšų susirgimo gydymui. Ministrė primena, kad pagalbinio apvaisinimo procedūrų kompensavimui jau 2015 m. buvo numatytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, tačiau, LR Seimui nepriėmus įstatymo, teko šias lėšas skirti kitoms reikmėms.

Ministrė R. Šalaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia įteisinti pagalbinį apvaisinimą jau nuo 2003 m., kai Seimui pirmą kartą buvo pateiktas svarstyti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas. Kadangi jo svarstymas įstrigo, analogiškas projektas dar kartą buvo registruotas Seime jau 2010 m., tačiau jis nebuvo svarstomas. Po mėnesio tais pačiais metais registruotas alternatyvus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas, tačiau ir jo svarstymas įstrigo, kol 2014 m. liepos 10 d. Europos Komisija Lietuvai pateikė oficialų pranešimą Nr. 2014/2114 dėl pradėtos Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros, nes Lietuva vis dar nėra perkėlusi į nacionalinę teisę su lytinėmis ląstelėmis susijusių Europos Sąjungos direktyvų nuostatų. Dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymo svarstymas LR Seime atnaujintas 2014 m. lapkričio 20 d. ir paprašyta Vyriausybės išvados, kuri pateikta Seimui. Išvadoje siūloma tobulinti Seimo narių parengtą Dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymo projektą, tarp kitų nuostatų, atsisakant draudimo taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras nesusituokusioms moterims, neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir leisti juos šaldyti.

Pasak ministrės R. Šalaševičiūtės, labai svarbu, kad LR Seimas pagaliau ryžtųsi rasti sutarimą ir priimtų sprendimą tokiu svarbiu klausimu.

„Skaičiai rodo, kad kas šešta pora Lietuvoje negali susilaukti vaikų, t.y. nevaisingų porų šalyje gali būti apie 50 000. Pagalbinio apvaisinimo paslaugoms finansuoti lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto negali būti skiriamos, kol nepriimtas Lietuvos Respublikos dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo įstatymas, – pabrėžia ministrė. – Kiekvieną kartą skaitydama ar girdėdama nevaisingų porų nusiskundimus tuo, kad niekaip nesulaukia šių procedūrų kompensavimo, turiu prisiimti kaltę dėl sprendimų, kurie jau seniai nepriklauso nuo Sveikatos apsaugos ministerijos ir šios Vyriausybės. Tačiau vilčių suteikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pažadas, kad šioje Seimo sesijoje įstatymas bus priimtas.“

Ministrė R. Šalaševičiūtė tikisi, kad svarstymų metu bus atsižvelgta į LR Vyriausybės pateiktą SAM paruoštą išvadą, esmines pastabas.

„Visų pirma, dirbtinio apvaisinimo procedūros turėtų būti taikomos ne tik registruotoje santuokoje gyvenančioms moterims. Jeigu liktų projekto autorių siūlomas draudimas, tai reikštų dalies nevaisingų šeimų diskriminaciją, – pabrėžia ministrė R. Šalaševičiūtė. – Kita svarbi daugiausia diskusijų sulaukianti įstatymo projekto nuostata – sukuriamų embrionų skaičius ir jų šaldymas. Mes manome, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek pavyksta. Jeigu įstatyme liktų nuostatos dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo ir draudimo juos šaldyti, gali būti sukeliama grėsmė moters sveikatai, nes moteriškoms lytinėms ląstelėms subrandinti ir išgauti kiekvieną kartą reikalinga naudoti medikamentus, kai tuo tarpu būtų galima naudoti anksčiau sukurtus šaldytus embrionus.“

SAM Ryšių su visuomene skyrius

samrsv@sam.ltwww.sam.lrv.lt

Komentarai
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys