Neigiamos emocijos didina širdies ligų riziką

VU Santariškių klinikos
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

Įtampa, stresas, priešiškumas, pyktis, depresija, nerimas, pavydas. Kokią įtaką sveikatai daro visos šios neigiamos emocijos? Jos – tarsi klijai, lašas po lašo užklijuojantys  širdį bei galvos smegenis maitinančias kraujagysles. Blogos emocijos pakursto ne tik biocheminius procesus. Jos neleidžia žmogui atsipalaiduoti. Tai trikdo kraujotaką, o ilgainiui sukelia negrįžtamus pokyčius, lydinčius link ankstyvos mirties.

Kraujagyslės – gyvybės tinklas   

Žmogaus savijauta, o kartu ir gyvybinės organizmo funkcijos priklauso ir nuo širdies raumenį maitinančių, ir nuo visų kitų kraujagyslių būklės. Juk jomis tekėdamas kraujas po visą organizmą išnešioja deguonį bei reikalingas maisto medžiagas.

Tuomet, kai kraujotaka sutrinka, sutrinka ir organų – jų ląstelių aprūpinimas deguonimi. Tai – katastrofa, kurios ištiktą žmogų anaiptol ne visada įmanoma išgelbėti.

Neatsitiktinai kasmet rugsėjo 29-oji minima kaip Pasaulinė širdies diena. Tai Pasaulio širdies federacijos iniciatyva. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į širdies infarkto bei smegenų insulto rizikos veiksnius. Stengiamasi žmonėms suteikti kuo daugiau informacijos, kad jie išmoktų vengti šių veiksnių ir pakeistų tam tikrus įpročius.

Emocijos – lyg karas 

Nenuspėjamos permainos, ekonominiai bei politiniai neramumai, nepasitikėjimas valdžia, vienoje ar kitoje valstybėje kylantys kariniai konfliktai. Visa tai neišvengiamai paliečia kiekvieną žmogų, Lietuvos gyventojus – taip pat. Ko gero, nėra tokios šeimos, kurios artimieji nebūtų išvykę svetur – dirbti, mokytis, poilsiauti. Todėl bet kurioje valstybėje  kilusios negandos atsirita ir iki mūsų šalies žmonių.

Geopolitinių įvykių primestą nerimą dar labiau sustiprina vidinės neigiamos emocijos. Tai  stresas, priešiškumas, pyktis, depresija, nerimas, pavydas, taip pat – didžiulė konkurencija, tarpusavio nesantaika. Pasirodo, tai yra ypač svarbūs miokardo infarkto, insulto veiksniai – ligų, kurios labai dažnai sukelia staigią mirtį.

Apie tai  kalbama ir naujausiose 2016-ųjų metų Europos kardiologų draugijos išleistose Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse. Jose akcentuojama, kad minėtų ligų epidemijos plitimą spartina ne tik klasikiniai rizikos veiksniai: aukštas kraujospūdis, didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas. Yra daugybė kitų, ypač svarbių rizikos veiksnių, kurių vis dar retai tepaisoma. Tai psichosocialiniai veiksniai, susiję su elgsena, emocijomis, gyvenimo bei darbo sąlygomis. Prasta socialinė ir ekonominė padėtis, socialinės paramos stoka,  darbe ir šeimoje kylantis stresas, priešiškumas, depresija, nerimas, įvairūs psichikos sutrikimai – visa tai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o kartu ir priartina mirtį. Ir, atvirkščiai, teigiamos emocijos bei laiku suteikta socialinė pagalba tirpdo širdies ir kraujagyslių ligų riziką – suteikia ilgo gyvenimo viltį.

Kodėl tai sukelia ligas? 

„Nesinervink. Miegui skirk pakankamai laiko. Valgyk visavertį maistą. Sportuok. Nepersidirbk“, – visi šie medikų patarimai žmogui yra neįveikiami, jei  darbe ir namuose tvyro nuolatinė įtampa, o nesaugumo jausmą pakursto ir mažos finansinės pajamos.

Psichosocialinė įtampa apskritai trukdo žmogui laikytis gydytojų rekomendacijų ir pakeisti  bloguosius įpročius. Apie prastą žmogaus socialinę-ekonominę būklę įspėja menkas išsilavinimas, pinigų stygius, sunkus fizinis ar rankų darbas, blogos darbo sąlygos, gyvenimas skurdžiame būste. Šie veiksniai papildo vienas kitą ir didina koronarinės širdies ligos (KŠL arba vainikinių širdies arterijų ligos) riziką.

Susargdina ir stresas, ir vienatvė 

Pastebėta, kad  žmonėms, kurie buvo pasmerkti vienatvei, atskirti nuo kitų visuomenės narių, rizika susirgti arba anksti numirti nuo koronarinės širdies ligos yra gana didelė. Tokią pat neigiamą įtaką širdies būklei daro ir socialinė atskirtis bei socialinės paramos stoka. Tai verčia progresuoti KŠL ir pablogina jos išgydymo galimybes.

Staigūs, sunkūs psichikos sukrėtimai taip pat gali tapti vainikinių širdies arterijų kraujotakos sutrikimo priežastimi. Tai gyvybei grėsminga situacija, kai vainikinė širdies kraujagyslė kritiškai  susiaurėja arba užsikemša trombu. Ši būklė apibūdinama kaip nestabili krūtinės angina (priešinfarktinė būklė) arba ūminis miokardo infarktas.

Išsiaiškinta, kad žmogaus mirtis jį praradusiems artimiesiems pirmąją parą po netekties net 20 kartų padidina ūmaus miokardo infarkto tikimybę. Pamažu, per keletą kitų dienų ši grėsmė sumažėja.

Darbas žudo? Tai – tiesa

Lėtinis stresas darbe smarkiai padidina ankstyvos, staigios mirties nuo KŠL riziką. Ypač toks stresas pavojingas vyrams. Jį pakursto ilgos darbo valandos, dažni viršvalandžiai, dideli psichologiniai reikalavimai, neobjektyvumas, šališkumas, įtampa. Ypač sveikatą žaloja  mobingas – ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė bendradarbių arba vadovas nukreipia į vieną žmogų. Ilgalaikės, neįveiktos šeimyninio gyvenimo krizės – skyrybų situacijos taip pat padidina KŠL riziką.

Asmenybės bruožai 

Priešiškumas kitiems – tai asmenybės bruožas. Bet jis įspėja ir apie tai, kad toks žmogus nesugeba prisitaikyti prie aplinkos – kad jo socialinė adaptacija yra sutrikusi. Jis nuolat nepasitiki kitais, yra įniršęs, piktas, dažnai veliasi į agresyvius socialinius santykius. Metaanalizės patvirtina, kad pyktis ir priešiškumas, kaip ir kitos neigiamos emocijos,  paspartina širdies ir kraujagyslių ligų progresą – padidina jų riziką ir sveikiems, ir jau sergantiems žmonėms.

Vadinamosios „D“ tipo asmenybės (Distress – angl. pavojingas, veiklą trikdantis  stresas)  nuolat jaučia daugybę neigiamų emocijų, bet jas bando nuslopinti, neparodyti jų  kitiems žmonėms, su kuriais bendraujama.  Todėl „D“ tipo asmenybėms gresia gana didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Tarptautinis  „INTERHEART“ tyrimas paliudijo, kad psichosocialinių rizikos veiksnių visuma – depresijos, socialinės būsenos, streso darbe ir šeimyniniame gyvenime – yra smarkiai susijusi su didele miokardo infarkto rizika.  Moterims riziką tai padidina 3,5, o  vyrams – 2,3 karto.

Dvigubas poveikis  

Yra ir įvairių kitų veiksnių, kurie siejasi su psichosocialinėmis problemomis ir visi kartu didina širdies ligų tikimybę. Tai ne tik kenksmingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, prastas maistas, mažas fizinis aktyvumas, bet ir ignoruojamos rekomendacijos keisti gyvenimo būdą, gydytojų patarimų nepaisymas. Be to, depresija bei lėtinis stresas organizme sukelia įvairių pakitimų – autonominės nervų sistemos, smegenų pagumburio-kankorėžinės liaukos ašies, endokrininės  sistemos pokyčius. Jie skatina uždegimo atsiradimą,  didina kraujo krešėjimą, sutrikdo vidinio arterijų dangalo (endotelio) funkciją ir širdies raumens aprūpinimą krauju (perfuziją).

Kaip vertinama rizika? 

Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai įvertinti pasaulyje yra naudojama keletas skaičiuoklių:  SCORE, Framingham, Procam ir kitų.

Pagal Europos kardiologų draugijos rekomendacijas Lietuvoje yra naudojamos „SCORE“  lentelės, kuriose yra nurodomi tik klasikiniai rizikos veiksniai: amžius, lytis, kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas. Jas pasitelkus balais įvertinama grėsmė numirti nuo širdies kraujagyslių ligos per artimiausius 10 metų. Tuomet, kai konkrečiam žmogui apskaičiuotas „SCORE“ balas papildomas dar ir psichosocialiniais (elgesio, emocijų) veiksniais, rizika smarkiai pakinta. Pavyzdžiui, nustatyta, kad negatyvūs socialiniai veiksniai (vadinamoji socialinė deprivacija) yra didelis rizikos veiksnys, ir jis smarkiai padidina skaičiuoklėje nustatytą balą. Todėl, prognozuojant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, labai svarbu įvertinti ir psichosocialinių veiksnių daromą įtaką.

Paspaudę šią nuorodą galite atlikti trumpa testą ir sužinoti, kokią įtaką jums daro psichosocialiniai veiksniai.

 

Inf. parengė kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė

Santaros žinios

Komentarai

Panašūs straipsniai

Sergantiems širdies nepakankamumu – daugiau dėmesi... Širdies nepakankamumas, daug gyvybių nusinešanti liga, kurios grėsmė Lietuvoje iki šiol nebuvo pakankamai rimtai vertinama, sulaukė daugiau dėmesio. P...
Tinkama priežiūra, tinkamas laikas, tinkama vieta:... Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) pirmuose puslapiuose – Rytų Lietuvos kardiologijos programa pristatoma kaip integruotos sveikatos priežiūros pa...
Pirmoji pasaulyje minimaliai invazinė procedūra sk... Jungtinė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir partnerių iš JAV medikų komanda Lietuvoje atliko dar vieną unikalią operaciją. Pacient...
Daugybinės ligos – iššūkis visos Europos medikams ... Lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos, Europoje serga 8 iš 10 asmenų, kurių amžius per 65 m. Visoje Europos Sąju...
Artėja Pasaulinė širdies diena Kasmet paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena. Šių metų renginių, kurie vyks rugsėjo 27-ąją, tema – „Sveiki širdžiai pasirinkimai...
Baigiamas įgyvendinti projektas „Telemedicinos tai... Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos baigia įgyvendinti beveik ketverius metus trukusį projektą „Telemedicinos taikymas Vaka...
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys