Kai vėžiu suserga vaikas…

VU Santariškių klinikos
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

„Nėra pasiruošimo šitai ligai. Nėra injekcijos, kurią gausit ir būsit atsparūs“, – sako leukemija sirgusios mergaitės mama Akvilė. Kartu su dukra ji ilgą laiką praleido Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre. Kalbėdama apie tą laiką moteris prisimena, kaip ligoninės palata buvo virtusi kalėjimu ne tik jos dukrai, bet ir jai pačiai. Neprarasti vilties padėjo ne tik šeima, bet ir medikai, kurie, pasak Akvilės, jos vaiką mylėjo kaip savą ir rūpinosi juo kaip savu.

Ištverti sunkų ligos laikotarpį moteriai padėjo šeima. „Motinos skausmas, sužinojus vaiko diagnozę, yra nenusakomas, neperduodamas, neišmatuojamas. Mano skausmas manęs nepražudė ir nesugniuždė, nes juo galėjau dalintis. Mūsų labai stipri šeima: vyras, tėvai, sesuo, anyta, giminės ir draugai, kurių palaikymas yra labai svarbus“, – sako ji. Artimieji džiaugiasi, kad dukra pasveiko ir šiais metais pradėjo lankyti pirmą klasę.

Išgyvenamumas siekia 95-97 proc.

Šiais metais Vaikų onkohematologijos centras mini 35-ąsias įsikūrimo metines. Nuo pat pirmųjų dienų centre dirbanti gydytoja onkohematologė prof. Lina Ragelienė prisiminė, jog pradžioje skyriuje buvo tik viena palata, vėliau lovų skaičius vis augo, skyriaus patalpos plėtėsi. Daugiausiai centre gydėsi kraujo ligomis sergantys pacientai. „Tai buvo labai sunki palata, daug joje besigydančių ligonių prarasdavome“, – prisiminė gydytoja.

Pasak L. Ragelienės, sergamumas kraujo ligomis anuomet buvo ne mažesnis nei dabar. Tačiau pacientų išgyvenamumo rodikliai smarkiai pakito. „Tais laikais, dar Tarybų Sąjungoje, kai mes pradėjome dirbti, leukemija sergančių pacientų išgyvenamumas buvo apie 20 proc. Dabar jis siekia 95-97 proc.“, – sakė L. Ragelienė. Tuomet ir požiūris į ligą buvo kitoks, ligoniams nebuvo leidžiama taikyti fizioterapijos, kineziterapijos, pagrindiniai gydymo būdai buvo chemoterapija ir kraujo transfuzija. Darnus komandinis medikų darbas ir įvairių specialistų įtraukimas padėjo pasiekti, jog onkologinė liga jau seniai nebeskamba kaip mirties nuosprendis.

Moksliniai tyrimai – pagrindinis ginklas kovoje su liga

Vaikų ligoninės onkohematologai nuolat dalyvauja tarptautiniuose klinikiniuose tyrimuose, taiko mokslo naujoves ir inovacijas, kurios padeda gerinti pacientų gydymą. „Vaikas ir vėžys atrodo nesuderinami dalykai, tačiau, deja, ir vaikai serga vėžiu. Serga nuo vaikystės, kartais atsineša su savimi onkologinę ligą nuo gimimo. Belieka tik pasidžiaugti, jog tai yra reta liga“, – sako Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon.

Pasiekti pažangą kovoje prieš ligą galima tik stiprinant mokslinius tyrinėjimus, parama šiai sričiai yra investicija į ateitį. Ne mažesnis iššūkis šių dienų medicinai, pasak dr. J. Rascon, yra ištirti, kaip gyvena nuo kraujo vėžio pasveikę pacientai. „Mes visi žinom, jog vaikų vėžio gydymas yra be galo sudėtingas ir kartais trunka ne vienerius metus: operacija, spindulinis gydymas, chemoterapija. Gydymas dažnai nepraeina be pasekmių ir dabar svarbu žinoti, kaip gyvena mūsų pacientai. Šiuo metu yra per 580 žmonių, kurie vaikystėje persirgo vėžiu, dabar jie – jau suaugę“, – sako gydytoja. Vidutinis šių žmonių amžius dabar yra apie 25 metus, jie studijuoja, dirba, planuoja šeimas ir gimdo vaikus, tačiau tyrimais paremtų duomenų apie jų gyvenimo kokybę kol kas nėra.

Psichologas padeda ne tik ligoniams ir jų artimiesiems, bet ir medikams

Kalbėdama apie onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymą, Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja Sigita Stankevičienė pabrėžia, jog kolektyve nėra atsitiktinių žmonių: medikai ateina pabandyti ir tuomet lieka ilgam arba labai greitai išeina. Gydyti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus reikia atsidavimo ir stipraus vidinio pasirengimo. Greta žinių ir profesionalumo ne mažiau svarbus vaidmuo tenka gerai emocinei kolektyvo atmosferai. Vaikų ligoninės psichologė Monika Lukoševičiūtė  emocinę paramą ir pagalbą teikia ne tik sergančių vaikų tėvams, bet ir medikams. „Taip pat, kaip ir tėvams bei pacientams, psichologinė pagalba reikalinga ir personalui. Niekam nėra naujiena, jog medikams būdingas profesinis perdegimas, todėl svarbu laiku atpažinti profesinio perdegimo riziką skatinančius faktorius ir juos sumažinti, kad darbas medicinos srityje teiktų tiek profesinį, tiek asmeninį pasitenkinimą“, – teigė psichologė.

M. Lukoševičiūtė prisipažįsta, jog ir jai pačiai bei jos kolegoms reikia labai daug emocinių jėgų, empatijos ir įsijautimo. Svarbiausia – padėti ligoniams ir jų artimiesiems. „Nustačius vaiko diagnozę, pirmiausia informacija yra pranešama vaiko tėveliams, jie pirmieji sužino tiesą apie vaiko ligą ir patiria didelį stresą. Tėvų būsena neišvengiamai yra susijusi su vaikų emocijomis ir tai labai lengvai persiduoda“, – sako psichologė.

Gydyme atsiranda vis daugiau naujovių

Vienas iš svarbių onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo pokyčių – žymiai pagerėjęs bendradarbiavimas tarp onkohematologijos ir reabilitacijos skyrių.

Reabilitologo vaidmuo – įvertinti vaiko tėvų nusiskundimus ir vaiko būklės sunkumą bei nuspręsti, ar galima taikyti tam tikras priemones, ar dar reikėtų kurį laiką palaukti. Ketverius metus Vaikų ligoninėje dirbanti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Giedrė Juškėnienė darbo su onkohematologinėmis ligomis sergančiais pacientais patirties sėmėsi stažuodamasi Vokietijos Berlyno klinikose. „Be abejo, onkologine liga sergančio paciento gydyme pagrindinį vaidmenį atlieka onkohematologai, slaugytojos, tačiau nepameluočiau sakydama, jog ir reabilitacijos komanda prisideda prie vaiko sveikimo, fizinės ir emocinės būklės gerinimo, o kartais tiesiog padeda vaikui išbūti ligoninėje neprarandant įprasto fizinio aktyvumo“, – sako G. Juškėnienė.

Pasak reabilitologės G. Juškėnienės, Lietuvoje jau atsirado specialistų, kurie dirba vien tik su šiais ligoniais. Šia medikai gali labiau įsigilinti į vaikų poreikius, reabilitacijos specifiką ir taip pat užmegzti geresnį kontaktą su mažaisiais pacientais.

 

Santaros žinios

Komentarai
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys