IX pasaulio lenkų gydytojų kongrese aptartos vakcinacijos problemos

VU Santariškių klinikos
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

Pirmosiomis birželio dienomis Varšuvoje vyko IX pasaulio lenkų gydytojų kongresas. Medikų suvažiavime dalyvavo ir Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos vedėja vaikų ligų gydytoja Halina Mikšo, kuri pristatė bendrą Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjo prof. habil. dr. Vytauto Usonio, vaikų gydytojų Marijos Jakutovič ir Halinos Mikšo pranešimą „Vakcinacijos problemos Lietuvoje“. Pranešime buvo nagrinėjama visam medicinos pasauliui šiuo metu itin aktuali skiepijimo ir skiepais valdomų ligų tema.

Pasak Halinos Mikšo, vakcinacija yra viena iš pagrindinių priemonių, apsaugančių žmoniją nuo sunkių  skiepais valdomų infekcinių ligų, tačiau šiandienos statistiniai duomenys nedžiugina. 2007 m. tymais Lietuvoje nesirgo nė vienas žmogus, o 2015 m.  susirgusiųjų tymais užregistruota  jau 44 atvejai, iš jų – 11 vaikų. Per pastaruosius metus antivakcininis  judėjimas visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, įgyja  pagreitį. Daug dėmesio kongrese buvo skiriama klausimui, kaip medikai turėtų įrodyti tėvams skiepijimo naudą ir kaip  argumentuotus, mokslo įrodymais pagrįstos medicinos faktus priešpastatyti vaikų skiepijimo priešininkų teiginiams.

Pranešime teigiama, kad kokliušas yra ypač pavojingas naujagimiams iki trijų mėnesių, nes tuo metu kūdikis yra neapsaugotas nuo šios infekcijos. Pagal šalyje patvirtintą skiepų kalendorių jis yra skiepijamas ne anksčiau nei dviejų  mėnesių, o šia liga vaikai dažniausiai užsikrečia nuo sergančių ar bakterijas nešiojančių suaugusiųjų.

Dėl to labai svarbūs Vaikų ligoninės gydytojo vaikų pulmonologo dr. Rimvydo Ivaškevičiaus (vadovas prof. V. Usonis) moksliniame darbe apie kokliušo paplitimą paskelbti tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad paauglių sergamumas kokliušu mūsų šalyje yra kur kas didesnis, nei oficialiai registruojama. Sergantys paaugliai platina infekciją ir tampa epidemiologiškai pavojingi labiausiai pažeidžiamiems mūsų visuomenės nariams – naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams. Norint apsaugoti kūdikius, reikia skiepyti nėščiąsias, – tai svarbi šio mokslinio darbo išvada, nurodanti kelią ateityje išvengti kūdikių mirčių nuo skiepais valdomos ligos.

Atsižvelgiant į senųjų Europos šalių patirtį, nuo 2014 m. Lietuvoje į skiepų kalendorių įtrauktas skiepijimas nuo pneumokokinės infekcijos. Tai svarbus žingsnis, nes ši sunkių komplikacijų sukelianti infekcija yra labai dažna liga vaikų tarpe.

Meningokokinė infekcija kasmet Lietuvoje nusineša 4–7 vaikų gyvybes, tokios mirtys visuomenėje sukelia didelę baimę ir paniką. Šiais metais tėvai kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas valdžios institucijas, prašydami suteikti galimybę paskiepyti vaikus nuo šios infekcijos. Tačiau kol kas Lietuvoje vakcina  nuo meningokokinės infekcijos nėra registruota ir perkama tik kaip vardinis preparatas. Kitose šalyse, pavyzdžiui Didžiojoje Britanijoje, vakcinos nuo šios infekcijos yra įtrauktos į valstybės kompensuojamų preparatų sąrašą.

Vaikų ligoninės gydytojų pranešime pabrėžiama, jog būtina sudaryti žmogui viso gyvenimo skiepų kalendorių, nes norint išvengti sunkių infekcinių ligų ir komplikacijų reikia ne tik skiepyti vaikus, bet ir nepamiršti pakartoti būtinos vakcinacijos jaunuoliams ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Taip pat priminta, kad dėl suaktyvėjusios Europoje žmonių migracijos, itin aktualu, kad vykdamas į kitus kraštus žmogus gautų visą reikalingą informaciją apie rekomenduojamų skiepų kalendorių toje šalyje, į kurią keliauja.

Savo pranešime Vaikų ligoninės vaikų ligų gydytoja H. Mikšo akcentavo, kad Lietuvoje priimtas įsakymas nebausti tėvų administracine bauda už vaikų neskiepijimą, tačiau neskiepyti vaikai neturi būti priimami į darželius. Kitos Europos šalys tokiais atvejais nevengia skirti savo piliečiams ir administracinių baudų.

Pranešime palygintas Lietuvos skiepų ir kitų Europos šalių kalendorius atskleidė, jog Lietuvai dar trūksta svarbių vaikų sveikatai naudingų vakcinacijų, pavyzdžiui, skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).

Lietuvos medikams siūloma daugiau dėmesio skirti vakcinų šalutinio poveikio  registracijai. Nors visos sąlygos pranešti apie nepageidaujamus vaistų ir vakcinų poveikius atitinkamoms institucijoms yra, kol kas Lietuvoje šis procesas vyksta ne itin aktyviai.

 

 

Santaros žinios

Komentarai
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys