Ilgėjantį gyvenimą puola lėtinės ligos. Ką gali medikai?

VU Santariškių klinikos
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

Žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau kokybiško gyvenimo metų skaičius nuo pirmojo rodiklio atsilieka. Žmones puola lėtinės ligos, o daugelį sergančiųjų – ne viena ir ne dvi tokios ligos. Pastarųjų asmenų kokybiška priežiūra yra iššūkis gydytojams, sveikatos įstaigoms, kiekvienos šalies sveikatos apsaugos sistemai. Santariškių ligoninė buvo tęstinio tarptautinio projekto dalyvė, kuriuo siekiama pagerinti šių pacientų priežiūrą, atsižvelgiant į turimus resursus.

Dalyvavo tarptautiniame projekte

Sergamumas daugybinėmis lėtinėmis ligomis, arba polimorbidiškumas – vienas aktualiausių šio laikmečio sveikatos priežiūros klausimų.

„Praėjusiais metais Pasaulio ekonomikos forume buvo kalbama apie tai, kad 2020 metais pasaulyje jaunesnių negu 5 metų vaikų bus mažiau negu žmonių, kuriems yra daugiau nei 60 metų. Yra žinoma, kad polimorbidiškumas labiausiai būdingas vyresniems nei 60–65 metų žmonėms. Vadinasi, polimorbidiškumui turi būti skiriama daugiau dėmesio, jį reikia analizuoti“, – sako Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas kardiologas Rokas Navickas.

Jis kartu su ligoninės kolegų grupe dalyvavo Europos Sąjungos sveikatos priežiūros įstaigų projekte CHRODIS. Tai – lėtinių ligų prevencijos ir sveiko senėjimo visą gyvenimą skatinimo projektas, pradėtas dar 2014 metais ir ketinamas baigti šių metų kovo mėnesį. R. Navickas dirbo gyd. Elenos Jurevičienės vadovaujamoje grupėje, kuriai patikėti vieno iš darbinių projekto paketų klausimai. Apie šio darbinio paketo (WP6) problematiką R. Navickas kalbėjo ligoninėje vykusioje konferencijoje „Sveikatos priežiūros įstaigų tinklinis valdymas – tinkamiausias būdas prisidėti prie Europos regioninės politikos“.

Mažai grupei pacientų – daugiausia išlaidų

„Per paskutinį šimtmetį, ypač Vakarų šalyse, gyvenimo trukmė, remiantis skirtingais šaltiniais, pailgėjo iki 30 metų. Deja, kokybiško gyvenimo trukmė pasikeitė ne taip ženkliai. Lietuvoje, kur gyvenimo trukmė pailgėjo 16 metų, kokybiško gyvenimo trukmė išaugo tik 10 metų“, – aiškina R. Navickas.

Gyd. Rokas Navickas
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad Amerikoje net 78 procentai visų sveikatos priežiūros resursų yra sunaudojami būtent lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymui. Daugiau nei viena lėtine liga sergantieji sunaudoja net 95 procentus viso sveikatos priežiūros biudžeto. Vokietijoje 5 procentai pacientų sunaudoja apie 47 proc. visų šalies sveikatos priežiūros išlaidų. Remiantis tyrimais, Amerikoje viena lėtine liga sergantis pacientas pas gydytoją apsilanko vidutiniškai 4 kartus per metus, o 5-ias lėtines ligas turintis pacientas – vidutiniškai net 14 kartų.

„Akivaizdu, kad didžioji resursų dalis yra sunaudojama santykinai mažai pacientų grupei“, – sako R. Navickas. Keliomis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai vartoja gerokai daugiau skirtingų medikamentų ir gerokai dažniau patiria šalutinius poveikius. Jie dažniausiai lankosi pas skirtingus specialistus, kuriems sunku suvaldyti įvairių susirgimų sukeliamas sveikatos problemas. Taigi, didžiulės lėšos ir laiko sąnaudos skiriamos situacijai, kuri, deja, kol kas neturi gero sprendimo.

Lietuviai kenčia nuo kardiologijos patologijų

„Kad geriau suvoktume įvairius priežastinius ryšius, minėto projekto rėmuose, išanalizavom daugiau negu 450 tūkst. Lietuvos pacientų, turinčių bent vieną lėtinę ligą, duomenis. Kaip paaiškėjo, daugelis tokių ligonių buvo gydomi nuo kardiologijos patologijų: hipertenzijos, išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo, aritmijos. Kitos dvi ligos, sekančios po kardiologinių susirgimų, yra diabetas ir osteoartritas“, – atkreipia dėmesį gydytojas.

Nepaisant to, kad sergamumo lėtinėmis ligomis rodikliai Europos šalyse, kaip ir jų sveikatos priežiūros sistemos, skiriasi, bendromis jėgomis šios šalys pajėgios sukurti efektyvesnį sveikatos priežiūros, siejamos su lėtinėmis ligomis, modelį. Tuo įsitikinęs R. Navickas. Santariškių klinikoms šiame darbe buvo suteiktas ypatingas vaidmuo, nes CHRODIS projekto paketo (WP6) darbuose mūsų ligoninė yra viena iš vadovaujančių institucijų.

„Tai leidžia būti kūrimo proceso sūkuryje “, – sako R. Navickas.

Anot gydytojo, CHRODIS projektas artėja į pabaigą, tačiau Europos Komisija ir kiti dalyvavusieji partneriai jau dabar įžvelgia galimą naudą, kuri gali būti pritaikoma praktikoje, todėl inicijuoja kitą projektą, kuriuo bus siekiame įgyvendinti sukurtą modelį. Šiame projekte Santariškių klinikoms patikėtas mokslinio koordinatoriaus vaidmuo.

Mažiau vizitų, daugiau naudos

„Mūsų darbo grupės žinutė pacientams yra ne tai, kad pagyvenę žmonės turi lėtinių ligų ir dėl to jų gyvenimo kokybė prasta. Santykinai jauno paciento su dviem ir daugiau ligų gyvenimo kokybė yra stipriai blogesnė negu vyresnio paciento, kuris neturi lėtinių ligų. Taigi problema yra didelis lėtinių ligų skaičius. Antroji mūsų žinutė yra ta, kad tas sveikatos priežiūros modelis, apie kurį kalbame, skirtas gerinti paslaugų kokybę. Juo siekiame sukurti geresnį, darnesnį komandinį darbą tarp šeimos gydytojo, tarp skirtingų specialistų, tarp medicinos seserų ir paciento. Siekiame mažinti paciento kelionių nuo vieno specialisto pas kitą skaičių ir sukurti sistemą, kur vienas asmuo būtų koordinuojantis visą priežiūrą, tačiau neapsiribojant sprendimų dėl gydymo priėmimu“, – aiškina R. Navickas.

Anot gydytojo, šioje sistemoje pacientas galėtų kreiptis pagalbos vieno langelio principu – susisiekti su savo gydytoju arba gydančia komanda ir gauti reikalingus atsakymus.

Taikant minimą modelį, ta pati gydytojų komanda sudarytų paciento gydymo planus ir pasidalintų jais su pacientu. Vėliau būtų siekiama padėti jam organizuoti susitikimus su skirtingais gydytojais bei įjungti pastaruosius į galutinių išvadų reziumavimą pacientui, kad jos būtų aiškios, nesikirstų su kito gydytojo išsakyta nuomone.

„Įgyvendinus šį modelį gydymas atrodytų aiškesnis pacientui, jis matytų daugiau gydymo vientisumo, galėtų lengviau derinti savo vizitus į medicinos įstaigą, būtinų vizitų skaičius būtų minimalus. Kaip mes panaudosime tokį modelį praktiškai, priklausys nuo to, kaip mes, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, įstaigos ar pavieniai specialistai, sugebėsime jį įdiegti į kasdienę praktiką“, – sakė R. Navickas.

 

Santaros žinios

Komentarai

Panašūs straipsniai

Daugybinės ligos – iššūkis visos Europos medikams ... Lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos, Europoje serga 8 iš 10 asmenų, kurių amžius per 65 m. Visoje Europos Sąju...
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys