Didžiausias rizikos veiksnys susirgti gimdos kaklelio vėžiu – nedalyvauti patikros programoje

VU Santariškių klinikos
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

Kaip pagerinti gimdos kaklelio navikų prevencinių priemonių programos vykdymą Lietuvoje? Kaip paskatinti, kuo daugiau moterų pasitikrinti profilaktiškai? Kokie pasaulyje naudojami ištyrimo algoritmai duoda geriausių rezultatų? Šie Lietuvai aktualūs klausimai aptarti balandžio 26-ąją dieną Valstybiniame patologijos centre vykusioje konferencijoje „Gimdos kaklelio vėžio prevencija: ŽPV infekcijos vaidmuo“.

Dr. Andreas Kaufmann, Berlyno Universitetinės Charite ligoninės Ginekologijos departamento Navikų imunologijos laboratorijos vadovas, kurio pagrindinė domėjimosi sritis yra gimdos kaklelio vėžio prevencija, dalinosi šios srities mokslinių tyrimų rezultatais, pasaulyje naudojamų ištyrimo algoritmų ir analogiškų programų vykdymo patirtimi.

ŽPV infekcijos vaidmuo

„Gerai žinoma, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV, vadinamasis žmogaus papilomos virusas. Šiandien nesunkiai galime ištirti, ar moteris turi šią infekciją, koks infekcijos tipas ir ar jis turi onkogeninį poveikį “, – priminė Valstybinio patologijos centro vadovas prof. Arvydas Laurinavičius. „Šiuo metu Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programos rėmuose pirmiausia atliekamas PAP testas, nustačius pakitusias ląsteles, moterims rekomenduojama atlikti biopsiją ar kitus tikslinančius tyrimus. Jeigu pakitimai ribinės (abejotinos) reikšmės, rekomenduojama tepinėlį kartoti arba savo lėšomis išsitirti dėl ŽPV infekcijos. Daugelis šalių svarsto pereiti prie pirminės ŽPV patikros modelio, kaip jautresnio ir efektyvesnio metodo, leidžiančio išretinti patikros periodiškumą. Dr. Kaufmann ilgus metus įvairiais aspektais tyrinėjo ŽPV. Tema sudėtinga, turime galimybę išgirsti iš pirmų lūpų, ką apie tai mano tokio lygio ekspertas“, – sakė Valstybinio patologijos centro vadovas prof. Arvydas Laurinavičius.

Svarbiausia – organizuota patikra

Valstybinio patologijos centro vadovas prof. Arvydas Laurinavičius
Lietuvos Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos koordinavimo komitete svarstomi įvairūs technologiniai sprendimai, kokybės valdymo klausimai, tačiau pagrindinė problema išlieka atvira – t.y. kaip pasiekti organizuotos patikros sistemos, kuri apimtų bent 80 procentų 25 – 60 metų amžiaus moterų. Valstybinė programa veikia nuo 2004 metų, tačiau jos apimtis pasiekė tik maždaug pusę planuotos. Valstybinio patologijos centro vadovas atkreipia dėmesį, kad didžiausias rizikos veiksnys moteriai susirgti gimdos kaklelio vėžiu yra tas, kad ji nedalyvauja patikros programoje. „Kad ir kokios būtų pažangios technologijos, jos nepadės, jei moteris neateina pasitikrinti“, – sakė prof. dr. A. Laurinavičius.

Dr. A. Kaufmann taip pat akcentuoja, kad programos rezultatai būtų geresni, jeigu kvietimų sistema būtų efektyvesnė, o moterų dalyvavimas aktyvesnis. Panašios problemos yra ir Vokietijoje, skirtingai nuo Suomijos, kuri garsėja gerai organizuota programa.

„Statistika rodo, kad tik pusė jūsų šalies moterų ateina profilaktiškai pasitikrinti, tai reiškia, kad tiek, kiek nustatyta ikivėžinių būklių, tiek jų ir praleista. Moterys turi aiškiai suprasti, kad nustačius ankstyvus pakitimus, juos lengva išgydyti, tačiau to nepadarius laiku, pasekmės gali būti skaudžios. Periodinė patikra vienareikšmiškai yra geriausias pasirinkimas moterims, besirūpinančioms savo sveikata ir ateitimi“, – sakė dr. Kaufmann.

Svečias taip pat atkreipė dėmesį, kad, vykdant programą, labai svarbu tyrimų rezultatus interpretuojančių specialistų patirtis ir kompetencija, vykdomos kokybės kontrolės procedūros. Dr. Kaufmann nuomone, valstybės mastu reikalinga kaupti išsamius programos vykdymo duomenis ir juos analizuoti: kas ir kokiu periodiškumu dalyvavo, kokie tyrimai atlikti, koks paskirtas gydymas, kokie gydymo rezultatai ir pan.

Vengiančioms vizito pas gydytoją siūloma alternatyva

Dr. Andreas Kaufmann
Moterims, neturinčioms laiko ar vengiančioms lankytis pas ginekologą, yra galimybė išsitirti pačioms (ang. self-testing). Savarankiškai paimtą mėginį nusiuntus į laboratoriją, galima nustatyti, ar moteris yra užsikrėtusi ŽPV. Esant teigiamam rezultatui, ji kviečiama atlikti kitus tyrimus. Šalyse, kuriose moterų, ateinančių pasitikrinti pagal programą procentas žemas, planuoja išsiųsti savarankiškam ėminiui paimti skirtą priemonių rinkinį. Tokia praktika jau taikoma Olandijoje. „Įdomu tai, kad kai kurios moterys, paštu gavusios tokias priemones, jomis nepasinaudojo, tačiau pačios kreipėsi į savo gydytoją, norėdamos pasitikrinti gimdos kaklelį“,- pasakoja dr. A. Kaufmann.

Skiepai gali sumažinti ŽPV paplitimą visuomenėje

Vakcinacija nuo ŽPV – dar viena svarbi gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė. Tyrimų duomenimis, 9–12 metų lytinių santykių neturėjusių mergaičių vakcinacija nuo ŽPV gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką gali sumažinti net 93 proc. Kai kurie pasaulio ir Europos sveikatos ekspertai, tarp jų ir dr. A. Kaufmann, siūlo nuo ŽPV skiepyti net ir berniukus.

„Jei vertintume demokratiškai, visi turi prisidėti dėl populiacijos gerovės. Berniukai gali būti užsikrėtę šia infekcija, taip pat gali būti ir ligos platintojai. ŽVP sukeliamas gimdos kaklelio vėžys – labai pikta liga su baisiomis pasekmėmis, jos gydymas yra labai brangus, tai – išgyvenimas sergančiajai ir jos artimiesiems“, – kalbėjo dr. A. Kaufmann. Nereikia pamiršti, kad ŽPV sukelia ir gerklų vėžį, taigi vakcinos suteikiama apsauga turi ir platesnę reikšmę.

Valstybei apsimoka

Lietuvos moterims ir gydytojams svečias linkėjo būti gerai informuotais ir priimti teisingus sprendimus, nes būdų išvengti gimdos kaklelio vėžio tikrai yra. „Šansas to išvengti neturėtų būti praleidžiamas ir visi juo turėtų pasinaudoti“, – sakė dr. A. Kaufmann.

Pasak prof. Laurinavičiaus, jei gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje dalyvautų daugiau moterų, valstybė sutaupytų. Gimdos kaklelio vėžio prevencinės patikros priemonės santykinai yra pigios lyginant su vėžio gydymui skiriamomis lėšomis, praradimais dėl nedarbingumo, nekalbant apie šeimose kylančias dramas. „Gerai organizuota gimdos kaklelio patikra duoda geriausią ekonominį efektą – į jos tobulinimą verta investuoti“, – sakė prof. dr. A. Laurinavičius.

Jis taip pat priminė, kad Valstybinis patologijos centras nuolatos kviečia moteris pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, o gegužės mėnesį ŽPV tyrimui taiko specialią akciją

Konferencijos akimirkos:

Komentarai

Panašūs straipsniai

Diagnozė – Lietuvoje, ligonis – už kelių tūkstanči... Daugelis jau esame pripratę prie skaitmeninių nuotraukų, skaitmeninės televizijos, skaitmeninės bankininkystės, suskaitmenintų archyvų. Be skaitmeniza...
Kur gimsta patologijos diagnozė   Gegužės 7 dieną įvairių Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų tarnybų vadovai dalyvavo ekskursijoje Valstybiniame patologijos ...
Skystoji biopsija jau Lietuvoje: EGFR geno mutacij... Valstybiniame patologijos centre, VUL Santariškių klinikų filiale, įdiegtas epidermio augimo veiksnio receptoriaus (EGFR) mutacijų tyrimas skystosios ...
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys