Daugybinės ligos – iššūkis visos Europos medikams ir sveikatos sistemoms

VU Santariškių klinikos
Suka ūsą - ne tik barzdotam gyvenimui.
#ūsai, #barzda, #plaukai, #aksesuarai, #dovanųidėjos, #dovanosvyrams

Lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas bei širdies ir kraujagyslių ligos, Europoje serga 8 iš 10 asmenų, kurių amžius per 65 m. Visoje Europos Sąjungoje apytiksliai 70–80 proc. sveikatos priežiūrai skirtų biudžetų lėšų tenka lėtinių ligų gydymui. 65 proc. žmonių, vyresnių nei 65 metai, serga daugybinėmis lėtinėmis ligomis, o 85 metų amžiaus grupėje šis skaičius šokteli iki 85 proc.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas kardiologas Rokas Navickas 18-ajame Europos sveikatos forume „Sveikatos apsauga Europoje: prioritetų suderinimas ir atsakomybės pasidalijimas“ Gasteine (Austrija) pristatė daugybinių ligų keliamas grėsmes bei iššūkius, su kuriais susiduria ne tik pacientai, juos gydantys medikai, bet ir visa sveikatos sistema. Europos sveikatos forumas kasmet suburia Europos sveikatos politikus ir specialistus, kurie aptaria sveikatos prioritetus, iššūkius, tikslus ir uždavinius. Šias metais forume pagrindinis dėmesys buvo skirtas Europos sveikatos priežiūros sistemos apsaugai ir Europos piliečių sveikatai.

Medikai daug diskutuoja, ieško tinkamiausių būdų pacientų, sergančių daugybinėmis ligomis, gydymui bei efektyviam sveikatos priežiūrai skirtų lėšų panaudojimui. Lietuvoje daugybinėmis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai 2,1 karto dažniau kreipiasi į pirminės priežiūros specialistą, o vizitai į namus yra 9,8 karto dažnesni, lyginant su vieną lėtinę liga turinčiaisiais. Daugybinės lėtinės ligos yra nepaprastai rimtas iššūkis pacientui, jį prižiūrinčiam medikui, sveikatos sistemai ir net valstybei, mat tokių pacientų gydymas dažnu atveju yra ilgas, sudėtingas ir brangus. Be to, vis dar trūksta mokslinių tyrimų šiuo klausimu.

Anot gydytojo Roko Navicko, daugybinėmis ligomis sergantys pacientai yra sudėtingi, kadangi nėra vienos aiškios diagnozės ir vieno skirtingoms ligoms tinkamo gydymo būdo. Deja, tokių pacientų gyvenimo kokybė žymiai prastesnė, mat jie netenka dalies fizinių funkcijų, vartoja didelį kiekį įvairių šalutinį poveikį galinčių sukelti medikamentų, prastėja jų psichikos sveikata, gali pasireikšti depresija. Tokiems pacientams yra 61 procentu didesnė rizika per 30 dienų būti  pakartotinai hospitalizuotam dėl to paties susirgimo.

„Pagrindinis mūsų tikslas – rasti būdą, kaip gydyti ne vieną, atskirą ligą, ir ne vienam kurios nors srities medikui, bet pamatyti bendrą vaizdą. Į žmogų ir jo sveikatą žvelgti kaip į nedalomą vienetą. To pasiekę, garantuotume tinkamesnį, greitesnį gydymą, skirtume mažiau vaistų“, – sako R. Navickas.

Iki šiol lėtinių ligų gydymui ir gydymo metodikų valdymui dėmesio trūko visoje Europoje. 2014 m. pradėtas vykdyti Europos Komisijos inicijuotas jungtinės veiklos projektas „Lėtinių ligų prevencija ir sveiko senėjimo visą gyvenimą skatinimas“ (JA-CHRODIS), kuriame dalyvauja ir VUL Santariškių klinikų specialistai.

Pagrindinis projekto tikslas – skatinti ir prisidėti prie gerosios lėtinių ligų valdymo patirties perdavimo bei keitimosi ja tarp Europos šalių ir regionų. Šiose, su lėtinėmis ligomis susijusiose veiklose, didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės sveikatos skatinimui, pirminei lėtinių ligų prevencijai, sergamumui daugybinėmis ligomis bei antrojo tipo diabetu. Projekte dalyvauja 66 partneriai iš 26 šalių.

Komentarai
Vešliai, vyriškai barzdai. Vyriškiems vyrams.
#tikkokybiškospriemonės, #vyriškiritualai, #džentelmenai, #gyvenimobūdas, #inteligentai, #vyraisukuriaissaugu, #laimingosmoterys